Lietuvoje tai mažiausia gyvenanti kregždinių šeimos rūšis. Nuo šelmeninės kregždės skiriasi pilkai rusva spalva ir ne taip iškirpta uodega. Kūno ilgis 12–13 cm[2], svoris 11-20 g. Patino ir patelės nugarinė pusė, sparnai, uodega ir skersinė juostelė ant krūtinės pilkai rusvi. Gerklė, krūtinė ir pilvas balti. Snapas pilkai juodas, kojos pilkos. Rainelė ruda. Jauniklių nugarinės pusės plunksnų kraštai rusvi, gerklė rusva. Išsirita apaugę pilkai balsvais pūkais, žiotys būna šviesiai geltonos.
Paplitimas
Paprastosios urvinės kregždės yra tolimieji migrantai. Jos plačiai paplitusios ir peri šiaurinio pusrutulio Vidutinių platumų ir subtropikų klimato juostose, o prieš šaltąjį metų laikotarpį migruoja į tolimus pietų regionus.
Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Skandinaviją, Barenco jūrą, Obės, Jenisejaus, Lenos žemupį, Anadyrio žiotis, pietuose tęsiasi iki Indijos, Pakistano, pietinio Irano, Arabijos pusiasalio, Viduržemio jūros pakrančių. Europos populiacijos žiemoja Afrikoje.
Gyvenančios Šiaurės Amerikoje migruoja į perimvietes esančias Pietų Amerikoje.
Biologija
Veisimosi laikotarpiu laikosi prie stačių upių krantų, įvairiuose žvyro ir smėlio karjeruose. Elgsena labai primena paprastąją langinę kregždę, tačiau skrydis lėtesnis, ne toks vikrus. Aukštai nepakyla, dažnai skraido prie pat vandens. Vaikšto nevikriai, smulkiai trepsėdama mažomis kojomis. Aktyvi dieną, perėjimo laikotarpiu nakvoja urveliuose, kitu metų laiku nakvoti traukia į plačius ežerų nendrynus ir švendrynus. Balsas silpnas, čerškiantis.
Mityba
Minta - Krauju, koksu ir mėsa
Bazekas/masinos/skin
DIDIEJI PAUKSCIAI: Kenturnikas, Laurekas, Bellarusas.
Jeigu ka pildoma bus