Gyvenimas turi daug etapų, jis prasideda nuo kalbos išmokimo ir eina per viską. Čia rašau būtent apie gyvenimo etapą, kuris vadinasi ,,MAM, AŠ ŽAIDŽIU, ATSTOK”
Šis mano gyvenimo etapas prasidėjo ir baigiasi čia, RLS’E. Kaip ir visi žaidėjai pradėjau nuo visiško ir apskrito 0...
Pirmi įspūdžiai-
Naujam žmogui serveryje nėra lengva..na bent jau man nebuvo. Nori prisijungt ir čia prasideda....
1. Susigalvok slapyvardi. Gerai, užduotis neatrodo sunki. Gerai nusiraminam ir pagalvojam apie slapyvardį..Ineta_Ineta? Nee nenoriu tokio..Ine_Ta? Nu gi negražiai atrodo, ne. Ineta...Ineta...amm.. O gal nenaudot vardo? Ne, nu tai kaip kiti kreipsis į tave...? Gerai vardo reikia. Ilgai galvojau, tada pristojau prie brolio mat jis man ir pakišo įdėją pradėt žaist, tegul dabar ir galvoja. ,,Palauk aš užsiemės." ,,Palauk?? PALAUK? Tu norėjai kad pradėčiau žaist! Galvok dabar, kaip pasivadint man." ,,Nu tiesiog, bet ką parašyk ir tiks". Hm...tiesiog...Skamba neblogai. Tiesiog_Ineta, ne...kažkas negerai.. Pamėginam kitaip, Ineta_Tiesiog. Vo, vo čia jau gerai, čia tinka. Slapyvardis tinka. Pirmas žingsnis jau padarytas, jungiamės. Išsišiepus iki ausų jungiasi į serverį Ineta_Tiesiog.
2. Iššoka laukelis. Įveskite slaptažodį, kurį naudosite kiekvieną kartą prisijungiant į serverį. Šypsena dingsta. ,,Nu kas čia dabar? Kam to reikia? Aš tik noriu pažaist...priimkit mane.". Sugalvotas lengviausias slaptažodis, nes jau nuo slapyvardžio galvojimo galva neveikia. CHECK. Jau leisit žaist? Aha...pasvajok.
3. Pasirinkti lytį, bei veikėjo istoriją. CKECK. Tai gal jau leisit žaist??
LEIDO! Prisijungiau. O ką dabar daryt? Ką čia žmonės daro? Matau bėgiojančius žmogeliukus, nieko nesuprantu. Gal atsijungt? Pamačiau ir užtenka... Na jau ne, tiek vargau kol atėjau kur dabar esu, tikrai neišeisiu.
Pirmas transportas
Visi aplinkui kieti, važinėjasi su mašinom, bendrauja su draugais, ir tada esu AŠ- Mergaitė, kuri vis dar mėgina apsiprasti serveryje. Bet gi aš vis dar nauja, vis dar reikia ,,bręsti, mokintis, augti”. Žiūriu važiuoja žmogeliukas ant motociklo, nevažiuoja, o skrenda. ĮSIMYLĖJAU. Ne žmogeliuką, o motociklą. Noriu, LABAI NORIU!. Kur tokį gaut? Begu paskui SKRENDANČIĄ savo pirmąją meilę. Nu aišku, nepasiveju, nes čia motociklas. Nepasiveju ir čia mano meile palieka mane ant ledo. Aš surasiu šitą motociklą, ir būtinai tokį turėsiu. Ir spėkit ar pasiekiau savo svajonę? TAIP! Po kurio laiko, paieškų, sunkaus darbo, iššūkių, bei kitų reikalų aš ją radau. Radau savo meilę-NRG-500. Dirbau sunkiausiai kad ją įsigyčiau. Man, tuo metu 30’000 man atrodė MASIŠKI pinigai...
Po mažu susiradau žaidėju, su kuriais buvimas serveryje pasidarydavo kelis kart linksmesnis ir jaukesnis. Serveryje praleisdavau tikrai daug laiko, dėl to kentėdavo tiek mano pažymiai tiek mano mamos nervai, tad serverį teko palikti.
I'm back again
Per savo laika off game spėjau patobulėti, ,,subręsti,,. Supratau, kad gyvenimas tikrai nesisuka aplink žaidimą, kad vaikai pirmoje vietoje turėtu statyti artimuosius, mokslą ir pradėti suprasti kaip dalykai veikia gyvenime. Į serverį grįžau po kelių metų, kai jau pati išmokau atsisiųsti ir instaliuoti SAMP. Prisijungusi į serverį pamačiau, kad pasirodo patobulėjau ne tik aš, tačiau ir pats serveris. Žaidėjai nebuvo labai šiltai sutinkantys, tačiau kažkaip prasimušiau. Antras kartas nebuvo vienodas su pirmuoju, tačiau vis tiek patiko, daugiau chebros, daugiau veiklos.
Kelias į viršų, žemyn ir vėl viršun.
Mano vingiuotas keliukas į viršu prasidėjo nuo mechanikų pavaduotojos posto. Apie jį net rašyt nenoriu, nes mano galvoje su šio posto prisiminimais ateina žodžiai ,,tragedija” , ,,Nesėkmė” , ,,Apgink Dieve daugiau nebenoriu pakartot” ir t.t. Trumpai tariant, likau nušalinta ir vis dar nežinau už ką, man atrodo ir buvęs direktorius nežino... Tačiau po šios nesėkmės ateina ir laimingos dienos, kurios prasidėjo tolimųjų reisų darbuotojų firmoje. Būtent šiame darbe buvau visų stumiama išmėginti save ne pavaduotojos, o direktorės poste. Po mėginimų išsikalinėti-sutikau ir užpildžiau, dėl to tariu DIDŽIAUSIA AČIŪ @Ernis_Akmenrah ir @Eimantas_Oho, kurie neleido man atsisakyti kandidatūros, kai norėjau. Gavus direktorės pareigas dariau viską taip kaip norėjau, tačiau sutalpindama į direktorių valdžios taisyklių rėmus. Buvo visko, nuo patirto šoko apie firmoje esančius čyterius iki laimingiausių akimirkų mano samp istorijoje. Mano TRV firma buvo kaip duotas molis- kaip noriu taip lipdau. Sukūriau tai ko ir norėjau- šilčiausią, draugiškiausią ir aktyvų kolektyvą kokį tik buvo įmanoma. Po direktorės gavimo, atėjo ir serverio prižiūrėtojos pareigos, AČIŪ tuometiniam Projekto Prižiūrėtojui @Alan_Paradox kad prisikniso prie manęs su tom pareigom (,,Kodėl nori į serverio prižiūrėtojus?” Like wtf? Tu atėjai į TRV darbintis, o ne aš atėjau pas tave prašyt, kad priimtum į 4lvl adminus..Čia AŠ turėčiau TAVĘS klausinėt, o ne atvirkščiai) ir suteikė man galimybė išmėginti save, kažkiek taikstėsi su mano nesąmonėms. Taip pat ačiū ir dabartiniam žmogui atsakingam už serverio prižiūrėtojų komandą- @Lukas_Monstr Spasiba, kad nenušalinai už mano neaktyvumą ir, kad nebaudei skaudžei. Tačiau viskam ateina pabaiga... Geriausios 313 dienų baigėsi.
Kas toliau?
Toliau laukia gyvenimas. Visgi man nebe 13 ar 16 metų ir žaidimai jau nebe pirmoje vietoje. Dabar prasidės ,,mažiau miego-daugiau darbo” periodas, buto paieškos, persikraustymai ir pasitraukimas nuo tėvų sparnų. Gyvenimas pilnas netikėtumų and I'm ready for it...well maybe.
Pabaigai-trumpa pasakėlė (Kam reikės, tas supras)
Visų Karalysčių kalvos viršūnėje ilgai gulėjęs ir negalėdamas susitvarkyti su savo pareigomis, apginti karalystes, Storas Sliekas pasisamdė Alfa Patiną, kuris išdidžiai laikė jį rankoje ir dirbdavo už jį visą darbą. Tačiau Alfa Patinui kliūdavo per daug apkrovos, tad jis sugalvojo pasamdyti darbuotojų: Delta Patinukus ir Paprastąją Patelę. Delta Patinukai buvo atsakingas už visas karalystes, jų karalius ir darbuotojus, o Paprastasis Patinas buvo atsakingas už Karalysčių priežiūrą, kad joks nuskurdėlis apgavikas negalėtu į ją įžengti. Paprastajai Patelei šis sunkus darbas privertė ją, savo darbą padalinti dar keliems naujiems darbininkams- Stipriesiems Pupuliams. Tad Stiprieji Pupuliai buvo atsakingi už tvarkos prižiūrėjimą karalystėse, jų gyventojų dienos praskaidrinimą bei naujųjų gyventojų pasitikimą. Šiai dienai, darbai vyksta sklandžiai, karalystėse ramybė ir laimingas gyvenimas, tačiau Kalvos viršūnėje sėdintys Patinai ir Patelės negali atsipalaiduoti ir turi kiekvieną dieną dirbti savo darbą užtikrindami, kad viskas vyktu sklandžiai ir jog karalysčių gyventojai butu patenkinti.
Bye!
3
1
2
1
