Jump to content

Mūsų TeamSpeak kanalo statistika

Atsisiųskite SAMP 0.3.7 ir pradėkite žaidimą Mūsų serveryje!

Serverio statistika

Šiuo metu serveryje žaidžia:

Lukas_Cola

Narys
  • Pranešimų skaičius

    2.279
  • Užsiregistravo

  • Paskutinis apsilankymas

  • Laimėta dienų

    34

Lukas_Cola paskutinis laimėjimas - Birželis 24

Tą dieną Lukas_Cola turinys buvo mėgiamiausias!

Reputacija

502 Forumo siela

Apie Lukas_Cola

  • Rangas
    ?
  • Gimtadienis 1998.03.27

Informacija apie narį

  • Miestas
    Vilnius
  • Lytis
    Vyras

Žaidėjo informacija

  • Administratorius
    I lygis
  • VIP narys
    Taip
  • Darbas
    Policininkas

Profilio peržiūros

286.242 profilio peržiūros
  1. Ačiū visiem už tokį didelį palaikymą, tačiau tokiai situacijai susiklosčius, teko nutraukt savo kandidatūrą. Linkiu sėkmės abiem kandidatams ir laikykit ilgai!
  2. Bandžiau 2013 registruotis su tokiu, tai rašė, kad jau yra toks
  3. Pažeidimą įvykdžiusio administratoriaus Vardas_Pavardė (@Vardas_Pavardė): @Justas_Kypor Pažeidimo aprašymas: Neatsakingas žiūrėjimas į savo admin pareigas. Jei jau esi administratorius, prašau dėti VISIEMS pažeidėjams, o ne tik teisėsaugininkams, kurie atliko savo darbą prieš tavo visus tepalinius. Prie to pačio, "mentas" yra traktuojamas kaip įžeidimas pareigūnui, tad labai tikiuosi, jog administratorius bus nubaustas. Prie to pačio noriu išgirsti nuomonę iš admin prižiūrėtojo ar teisingai buvo uždėtas man mute dėl grasinimų, nors pats žaidėjas sakė, kad už 15minučių jis bus išleistas iš kalėjimo. Aš priimčiau tai kaip grasinimą, tačiau administratoriaus Justo reakcijos neišvydau, bet va man mute tai reikėjo uždėti, nes pagal jį "AŠ KALINĮ PAGRASINAU, KAD IŠĖJĘS IŠ KALĖJIMO AŠ JĮ NUBAUSIU". Gal gana jau? Pažeidimo įrodymai (foto/video):
  4. Pranešimo apie relogerį anketa: 1. Jūsų Vardas_Pavardė: Lukas_Cola 2. Pažeidėjo @Vardas_Pavardė: @Ryan_Francesco 5. Įrodymai (būtina): 6. Papildomi komentarai (nebūtina):
  5. Sveiki, šiandien "hydros" pilotas išbandė keleivinį lėktuvą - boeing'ą. Skrydis trūko ~30 minučių, o jo kylimas buvo iš Vilniaus oro uosto į Rygos oro uostą, Orai yra atitaikyti pagal dabartinį laiką, tai reiškia, bet kuriuo momentu skrisdamas, simuliatorius gauna beveik tikslią orų prognozę, kas suteikia daugiau realistiškumo. Vaizdo įraše naudojamas NE OFICIALUS nusileidimo būdas, tai, dar kartą priminsiu, simuliatorius. Šį simuliatorių naudoju jau du metus, tad pamaniau, kad būtu visai smagu pasidalint vienu iš mano nusileidimų. Buvo galima nufilmuoti iš išorės kaip atrodė tiek pakylimas, tiek nusileidimas, tačiau Geforce nusprendė, kad užteks tik iš vidaus(jei žinot bėdą, pls help). Enjoy
  6. ummm nežinau kodėl aš čia paminėtas esu, bet ačiū (i guess?) medike. Nežinau kas nuėmė kliūti, tačiau mano kliūtis tai kuo puikiausiai stovi ir net matosi vaizdo medžiagoje
  7. Buvau pasiklausęs adminų, tyla. Supratau, kad čia yra bugas, todėl iškicinau. Paskui tik chatas pasakė, kad reikia vieną komandą įvesti, bet šaukštai po pietų. nuotraukos gal mažai ką įrodys, bet pats faktas, kad aš jūsų nemačiau ten kur turėtumėte būti. Keista, kad Wee_Das nerašo papeikimą, o Tu, kuriam nieko blogo nepadariau
  8. Iš tiesų buvo taip, kad dirbdamas lėktuvų remonto depe VIlniuje, atsirado atvirų durų dieną "GetJet Airlines" į palydovus, Pasitariau su artimaisiais ir jie mane palaikė. Taigi nuvykau, pabandžiau, patekau(iš antro karto ) O kodėl sugalvojau, tai visą gyvenimą norėjau būti ore, todėl vienas iš tokių lengvesnių būdų buvo pakliūti.
  9. kad ir kaip keista atrodytu, bet... Sveiki mielieji rls'iečiai! Manau dauguma jūsų, atkreipėte dėmesį, kad veikėjas vardu "Lukas_Cola" draskosi mieste su lėktuvu ir visiems kyla klausimas "Ką aš čia veikiu?". Savęs to paties klausiu kiekvieną dieną prisijungęs ir praleidęs serveryje 30 minučių... Po to, tos 30 minučių pasiverčia į 2 valandas... Ko gero nostalgija, o gal neturėjimas ką veikt, nes *atsikosi* nelabai ką nuveiksi namuose tokiu laiku.... Jei atvirai pradėjęs žaist apėmė tiek geri atsiminimai, tiek blogi atsiminimai. Gerų atsiminimų neįvardinsiu, bet tie kurie mane gerai žino, tai supras, kad geriausias dienas praleisdavau teisėsaugoje, kad ir kiek būdavo keiksmų, įžeidimų, grąsinimų.., nu kam nepasitaikydavo, ar net dabar nepasitaiko? Nežinau, bet kiek vienas "išminčius" Aurimas_Peciulaitis sakė. "KAS LOŠIA SA:MP 2020 METAIS?", bet kažkaip šią naktį buvo prisijungęs ir bandė apiplėšti mano "Tampos" bagažinė... Okey! Kalbant apie blogus... Neturiu ką labai slėpti, tikrai nebuvau gerietis... Buvo tokių momentų(o jų buvo daug), kad tingėjau kažką daryt, kai man buvo liepta tai daryt. Įžeidžiau daug žmonių. buvo, ar net iki šiol yra, priešų kurie ko gero norėjo man kuo blogiau pakenkti, kad tik krisčiau ir nebe atsikelčiau. Tad noriu tiesiog atsiprašyt visų, kuriuos nuvyliau, kuriems pakenkiau, ar įžeidžiau, kuriems nepasakiau sw chate, kai jie su manim sveikindavosi. Ypač atsiprašau komandos, kuri turbūt tikėjosi daug, o gavosi kažkoks nesusipratimas. Suprantu, kad čia nėra pats geriausias atsiprašymas ar gal kai kuriems, tai gal vaikiškai pasielgta yra ir atleidimo nesulauksiu nors tu ką. Čia jau yra jūsų reikalas. Dabar patraukus visą šitą reikalą į šalį, pamaniau visai būtų įdomu pasidalinti savo istorija, kas įvyko per gerus metus. Kas skaitėte mano praeitą blogą, tai žinot, kad esu orlaivių palydas. Kas nežinot kas tai per darbas, tai žmogus, kuris praėjęs įvarius mokymus, aptarnauja keleivius skrydžių metu. Sakykime kaip padavėjas, tačiau tam padavėjui yra ir kita svarbi užduotis priskirta - saugumas. Kol pilotai rūpinasi pačio lėktuvo saugumu, mes, kaip palydovai privalome rūpintis savo keleiviais ir žinoma prižiūrėt saloną. Keleiviais mes rūpinamės tiek jų komfortu, tiek jų gyvybę. Praėję specialius mokymus, mes gebame suteikti pirmąją būtinąją pagalbą. Tik pas mus yra tokia taisyklė, jei skrydžio metu, žmogui blogą, o tarp keleivių yra gydytoja, tuomet nuo mūsų nuimą dalį atsakomybės, mes tik duosime reikalingą įrangą. Tačiau, jei gydytoja nėra, tuomet tikėkis, pasikliaukite mumis. Sugebame net ir gimdymą atlikt, tačiau meldėsi tiek kolegos, tiek aš, kad nereiktu niekada to atlikti. Overall, mūsų main priority yra saugumas. O tiems, kurie galvoja ar galvojo, kad mes tik šypsomės ir dalinam maistą, deda turiu jus nuvilt. Baigiant praeitu blogu minėjau, kad artėjo man pirmas savarankiškas skrydis. Pats skrydis buvo geras, puiki įgula, nuostabūs keleiviai, na geriau but negalėjo, tačiau buvo vistiek vienu momentu nedrąsu, tačiau reikėdavo tą nedrąsa išmest lauk, nes kaip vienas instruktorius sakė: "Tu - šeimininkas, keleivis - svečias." Galiausiai surinkęs 100 valandų skraidymo, buvo paskirta pirmoji komandiruotė. Ir tai buvo Islandija, kurioje buvau 3 savaites. Vienintelę klaidą, kurią padariau prieš išvykdamas į šią šalį, tai nepažiūrėjau nei vietos kainų, nei koks oras... Buvau realiai susikrovęs šortus ir maikes, nekalbant apie džemperius, batus ir plonas striukes. Lietuviai pyksta, kad cigares brangsta, tačiau nuvykę į Islandiją, gailėsitės nenusipirkę cigarečių ar bloką jų Tėvynėje savo, nes cigarečiu pakelis vos ne 10 eurų. Duty free jei gerai paieškai gali atrast 3 pakelius už 20 eurų.(NEGALIMA RŪKYTI). Pavalgyt jei tekdavo, reikėdavo mestis per pusę, kad tik sutaupytume ir pavalgytume sočiai. Buvo toks kiniečių restoranas kurį vadinom "Panda", nes buvo logo panda, o pats restorano pavadinimas neaiškus. Tai viena poricja kainuodavo 10 eurų, bet tos porcijos būdavo dviem žmonėms, tad kai su įgūla nuvarėm pavalgyt, tai pasiimdavom dvi porcijas. Bet aš asmeniškai nevaikščiojau labai į restoranus. Pagrinde vaikščiojau į parduotuvę nusipirkt picos šaldytos už 5 eurus ir kokio alaus LABAI SILPNO, nes pas juo parduotuvėse neparduoda stiprių. Tam yra vadinami Liquire store. Šiaip po skrydžių geriausia vieta atsipalaidavimui buvo baras priešais gatve, nors mūsų viešbučio šeimininkė, kurią vadinom mama, nes ji labai prisikabinėjo prie mūsų, lyg būtume vaikai ir labai taisyklių mums prirašė, na tokia įdomi moteris. Alus nėra pats pigiausias, bet nėra pats brangiausias, Už pinta 5 euriukai. Be barų, be restoranų, vienintelis dalykas kuris atsipirkdavo, tai pati gamta. Kai išsimiegosiu, įkelsiu nuotraukas, nes aš kažkodėl sumaniau parašyti blogą puse 6 ryto.... Pati sala Islandijos turi begale gražių krioklių. tačiau oras nėra pats geriausias. Mes prie 13 laipsnių sumąstėme nulėkti prie Atlando vandenyno ir išsimaudyti, nes mums buvo šilta....Aha... kitą rytą skaudėjo gerklę, tačiau buvo visiškai nusišvilpt, nes išsimaudžiau Atlante. Pasibaigus pirmajai komandiruotei, toliau vyko skrydžiai iš Vilniaus ir po savaitės išsiuntė mane į Bosniją ir Hercegoviną, kur praleidau tris dienas ir jei atvirai nekantravau grįžt į Lietuvą. Pirmi įspūdžiai buvo geri, atvykome tuščiu lėktuvu į miestą Sarajevą, apsistojome gana prabangiame viešbutyje, ir aišku pirmąją dieną nuvarėme apžiūrėti miesto ir žinokit jaučiausi kaip Krasnuxoje kokioje ar Fabijoniškėje (Vilniaus rajonai kas nežinot), tačiau galima prilygint prie daugelio Lietuvos miestų dėl savo architektūros, atrodo grynas rūsynas. Mes manėme, kad tuoj pristos kokie vietiniai ir reikės aiškintis santykius, kol galiausiai atradome kaljaninę, kurioje deja tik gėrėme alu. Po "vieno alaus" grįžome į viešbutį ir laukėme rytojaus skrydžio. 8 ryto, akys patinusios, nulėkiau į vonią apsiprausti, įšokau į uniformą, nulėkiau pavalgyt su kolegomis, šokome į autobusiuką ir į oro uostą, kur laukėme mūsų lėktuvo su kita įgula po naktinio skrydžio. Išlipus keleiviams susitikom su naktine įgula, kuri papasakojo kas kaip vyko ir žinokit mintys buvo mano tik tokios "greičiau namo... *keiksmai*". Skridome į Saudo Arabiją tuščiu lėktuvu, tokiuose skrydžiuose mes turėjom paruošti keleivių maistą, nes jisai buvo nemokamas. O maistas buvo toks: bulvių košė, su neaiškia mėsa ir salotomis ir viskas buvo užšaldytame indelyje. Tad mums reikėjo atšaldyti 150 porcijų to maisto ir tik tada pašildyti, nes maistas ant tiek buvo ledinis, kad ko gero ir skoni savo gerą prarado. Deja, mums, kaip įgulai, kliuvo tas pats maistas, kaip ir keleiviams, tik pilotai gavo kitą maistą, nes kas nežinojot, lakūnai negali to pačio maisto valgyti, nes jei apsinuodytu vienas nuo maisto, kitas sugebėtu nuleist lėktuvą ant žemės. Galiausiai po 4 valandų skrydžio nusileidome Saudo Arabijoje, karštis stabilus - 40 laipsnių. Lėktuvo aptarnaujantis personalas buvo kažko užsirūkę ar kažko užvartoję, nes buvo belekaip išplaukę. Ateina keleiviai... pamaniau, kad vien arabai bus, nes dėl jų aprangos. Pasirodo tai buvo kažkoks Alacho žygis, kurį jie atlieka kartą per metus. Įlaipinimai užtrūkdavo vien dėl to, kad moterys negalėdavo sėdėti su vyru kartu, nebent tai giminė arba žmona su vyru. Tad tai irgi užtrūko. Tada galiausiai mes pralaukėme geras 40 minučių, nes kažkoks apsirūkęs darbuotojas pamiršo, kad mes stovime ir laukiame iš jo svarbių dokumentų, bet kurių negalim skrist. Galiausiai atėjo kitas darbuotojas ir klausia mūsų, o ko jus neskrendat? Vienu žodžiu, įdomūs. Po visų "bispridėlų" pagaliau išskridome, kelionė varginanti, žmonės plėšia tą maistą iš rankų, po 5 minučių jį išmeta ant žemės, nes jis, kaip ir mums neskanus. Vieninteliu dalyku, kuo jie mėgaudavosi, tai gėrimais: cola, vanduo, sultys. Po gerų 5 valandų pagaliau nusileidom ir grįžome į viešbutį kur atsidarėme pora skarbių ir aptarėme darbą. Nuėjęs miegot bijojau pagalvot kas įvyks dar du skrydžius. Bet didžiausią įspūdį paliko paskutinis skrydis. Nusileidę į tą patį miestą Arabijos, buvau be nuotaikos, kažkas kamuoja. Ta pati rutina, žmonės skundžiasi savo vietomis, nori sėsti ten, tačiau ten negalima. Po 30 minučių vargo sulipa visi ir išskrendam, tuomet mano nuotaika dar pablogėję, ne dėl keleivių, dėl savęs. Darėsi šaltą, atsisėdau ant metalinės dėžutės ir sėdėjau apsiklojęs, nes baisiai šalta, kai kitiems karšta. Susirgau, blogiau ir būt negalėjo. Jei kada nors jums dieną prieš skrydį pakils temperatūra, ar sloga užeis, patikėkit manim atidėkite skrydi. Jei pirma kartą skrisite su simptomais tokiais, tai gali nieko baisaus nenutikt, tačiau skausmas ausų bus baisiai negeras. Jei pirmą skrydi atkentėsite, tada pasisekė, tačiau antras gali būti baisesnis. Nusileidom pagaliau po 5 valandų Vilniuje, 4 ryto jau, nekantravau grįžt namo ir gydytis. Ligai po truputi slinkus, atsirado kita problema - papildomi palydovo mokymai. Norėjau rašyt, kad nedalyvausiu nes jaučiuosi dar vis negerai. Tai Ačiū Dievui neparašiau jiems laiško, kad nedalyvausiu, nes tie mokymai buvo skirti pasiruošt komandiruotei į Kanadą. Į freakin' Kanadą, apie kurią niekada nebuvau svajojęs, but hey anything is possible. Laimei sloga, kosulys, temperatūra pranyko ir buvau "fit to fly". Tad rugsėjo pirmąją išskridau į Kanados miestą Montrealį kuriame buvau visą mėnesį ir šį kartą pasiruošęs. Stengsiuos labai nesiplėsti, nes ir taip žiūriu didelis blogas gavosi, bet jei kam bus įdomu, galėsiu asmeniškai ar TS ar Discorde papasakot. Pati šalis na... įspūdinga. Kitaip negaliu jos apibūdinti. Deja tikrų kanadiečių sutikdavau mažai, nes pagrinde tiek Montrealyje tiek Quebeco miestuose buvo prancūzai. Nieko nesakau, faini žmonės, bet pasitaikydavo ir ne fainų.. Skrydžio metu pasitaikydavo tokių žmonių, kurie pykdavo tiek ant manęs, tiek ant kolegų vien dėl to, kad nemokėjom prancūzų kalbos. Yeah.... this is gonna be fun. Laisvalaikiui mes su visom įgulom stengdavomės keliauti, tad mūsų ir kitų igulos turėjo 4 laisvas dienas, tad mes pasinaudojom ta proga ir nukeliavom prie Niagaros krioklių ir žinoma į Torontą. Apie šias vietas nepasakosiu daug, nes nuotraukos viską atsakys. Po Kanados turėjau savaitę laisvą ir tuomet artėjo mano kontrakto pabaiga, ir bijojau, kad nepaliks manęs žiemos sezonui ir negalėsiu nuskrist į Dubajaus komandiruotę. Tai taip ir įvyko, likus dar vienam skrydžiui man ne pratese sutarties ir tarė sudie, tačiau turėjau dar vieną skrydį ir tai buvo į Graikiją vienai nakčiai, tad sakyčiau neblogai užbaigiau savo sezoną. Prisiėdžiau, atsigėriau ir nuėjau miegot. Atsibudęs susitikau su įgula ir keliavom į lėktuvą namo. Grįžęs namo, po trijų dienų reikėjo atiduoti aprangas, pasirašyt popierius ir kitus niekniekius padaryt. Tada pradėjau domėtis kitomis avialinijomis, viena iš jų buvo WizzAir, manau labai visiems ji žinoma, tačiau aš nebuvau jos favoritas. Kaip keleivis, viskas good, bet kaip palydovas, ačiū ne. Tad iš karto buvo atkritęs tas variantas. Po dviejų mėnesių, sausio viduryje gavau skambuti iš vienos avialinijos ir norėjo, kad prisijungčiau prie jų ne kaip palydovas, bet kaip ofisinis.. Pats darbas nebuvo sunkus, suvedinėti skrydžiu duomones į sistemą. Sunkiausia dali buvo sedėt 8 valandas, kai tu pripratęs buvai judėti skrydžio metu... Na darbas lieka darbu, niekur nepabėgsi. Liūdniausia, kad įsidarbinęs sausio gale, kovo pradžia buvo manau visiems didelis šokas dėl viruso, ne tik kovo bet ir vasario mėnesį. Tad firma nedvejodama paskelbė darbuotojams, kad visi bus ant prastovos, galvojau gal greit viskas baigsis ir vėl grįšiu į darbus, tačiau turėjau tokią nedidelę nuojautą, kad kažkas negero įvyks ir tai įvyko. Antradieni gaunu skambutį iš savo šefo ir pasako sorry, turim atsisveikint su tavim. Bet mano reakcija buvo normali, nes taip ar taip buvo aišku, kad būsiu be darbis, klausimas kada, tad štai ir atsakymas. Tad tokia mano istorija. Tikiuosi patiko, tikiuosi ne per labai išsiplėčiau....: Ačiū labai kas perskaitėte iki galo. Klauskit, diskutuojam! O dabar šaunu miegot, nes dabar 7 ryto... Iki greito!
  10. galvojau, ko taip nieks neprašė dėl šito ok, whatever :d 3/3 man rods jau xd
  11. Priklauso kiek laiko tave laiko komandiruotėse ir kiek parduodi pačiame lėktuve. Šiaip vidutiniškai apie 1k. O kai įsitvirtinsiu suma kils gal net iki 2k. Nu čia tokios kalbos kol kas aš dar nieko negavau, laukiu 20 dienos

Copyright © 2012-2020 RLS.LT Powered by Invision Community

Dizaino piešimas - rsrytis
Dizaino programavimas - mantas.dev
×
×
  • Sukurti naują...

Svarbi informacija

Naudodamiesi svetaine jūs sutinkate su registracijos taisyklėmis bei slapukais.