Jump to content

Atsisiųskite SAMP 0.3.7 ir pradėkite žaidimą Mūsų serveryje!

Serverio statistika

Šiuo metu serveryje žaidžia:

Dėmesio! Jūs matote tik dalį forumo diskusijų. Norint matyti visas diskusijų skiltis bei jose dalyvauti, reikia užsiregistruoti arba prisijungti!
Džioraldas_Golden

Helovynas | Siaubo istorijų konkursas

Recommended Posts

EgEVe.png

 

Šiurpą krečiančias pasakėčios.. prie laužo.. miške! Įsivaizduojate? Na, galbūt ne tiek dramatiškai, tačiau tai puiki galimybė lakią vaizduotę išpildyti įdomiu (gal net prajuokinančiu?) tekstu.

 

Pagrindinė konkurso informacija:

  • Kuriama istorija turi būti helovyno ar siaubo tematika bendrai ar turėti šių elementų. Daugiau viskas remiasi į pačių autorių fantaziją ir kūrybą.
  • Tai turi būti ne plagiatas (nekopijuotas, o pačių kurtas) tekstas. Vienas žaidėjas gali pateikti ne daugiau nei vieną istoriją. Istoriją privalo sudaryti ne mažiau nei 100 žodžių.
  • Draudžiami necenzūriniai žodžiai, vengti į kitus žaidėjus nukreiptų įžeidimų ar kitų teksto elementų, kurie galėtų kelti ginčą.
  • Istorijos gali būti pateikiamos iki lapkričio 2 dienos vidurnakčio.

 

Konkurso prizai:

  • I vietos laimėtojas laimi 800 kreditų, 3 lygio administratoriaus statusą 15-ai dienų ir transporto priemonę KART
  • II vietos laimėtojas laimi 600 kreditų ir 2 lygio administratoriaus statusą 15-ai dienų.
  • III vietos laimėtojas laimi 400 kreditų ir 1 lygio administratoriaus statusą 15-ai dienų.

** Turint aukštesnio lygio administratoriaus statusą, tačiau laimint žemesnį, prizo dienų skaičius bus pridedamas prie turimo lygio.

  • Patinka 4

Pasidalinti pranešimu


Pranešimo adresas
Pasidalinti kituose tinklapiuose

Sveiki, dabar ką papasakosiu tai yra tikra, šiandien su draugeliais kalbėjom apie baisias istorijas, kaip kur kas vaidenasi, apie košmarus ir t.t. ir būdamas ten prisiminiau istorija, tai pradėsiu. Viskas buvo senokai, netoliese karjero, kur maudydavomės, ten būdavo pastatas iš plytu, dviaukštis (pzdc tamsiam kambari rašau belekai baisu) ta draugeli užkėlė į antra aukšta, ten prabuvo jis, pavaikščiojo ir tiesiog iššoko iš antro aukšto, nušokęs buvo visas išbalęs, baisu žiūrėt buvo į jį ir pasakojo, kad jam prieš akis kažkas tiesiog prabėgo, nežinau kaip užmigsiu, bet tikiuos ir jus paveiks, šiaip papasakočiau daugiau istoriju, bet taisyklės neleidžia... tai tiek, senokai buvo, visko tiksliai nepamenu, visko tiksliai atpasakoti negaliu, bet tiesiog per kūną šiurpuliukai ėjo prisiminus su draugeliais. Kaip ir baigiau, viskas, dw. Btw jei nežinojot, kai lauke einat ir jums tiesiog baisu, žvalgotės į visas puses tai tada kažkas jūsų tyko/stebi ir siela kažkur netoliese. Neberašysiu daugiau nieko, baisu pačiam, gl kitiems. 

Redaguota . Redagavo Aka_Gamka
: D
  • Patinka 6
  • Dėkingas (-a) 1
  • Cha Cha 2

Pasidalinti pranešimu


Pranešimo adresas
Pasidalinti kituose tinklapiuose

Buvom pirmokai/antrokai, su drauge ir jos broliu vasarą buvom kaime. Kažkurią dieną turėjo ateiti toks vyras, kuris žolę pjaudavo ir padėdavo mamai su tokiai darbais. Mirė tas vyras netikėtai nuo ligos ir būtent tą sutartą dieną, kai turėjo ateiti tas vyras pjauti žolės, mamos mus paliko pas mus namuose, nepamenu ar jos į laidotuves ėjo ar šiaip kažkur. Davė instrukcijas kad durų niekam neatidarinėjam, su pašaliniais nebendraujam ir pan. Tam kaime visus pažinojom, nes jis labai mažas. Mus tris užrakino bute ir tuo pačiu mums davė raktą jei kas. Praėjo gera valanda po mamų išėjimo ir į duris beldžiasi kažkoks vyras, kadangi tas kaimo namas žiauriai senas, tai duryse buvo ir plyšys, ir skylė pro kurią galėjai matyti +- kas ten yra. Klausėm kas ten, atsakymas buvo kad “berniukas iš laidotuvių”. Ir visi trys vaikai pamatėm tą mirusį vyrą. Aukštas, įsitempęs, balsas su kuriuo nesumaišysi. Mes berniukai aptirpom, išsigandom. Draugo brolis sako eik nuo durų, mamos mus užrakino, nieko neįsileidžiam. Jis dar prašė, kad jį įsileistume, bet atsisakius išgirdom kad atsitraukė. Butas pirmame aukšte ir girdisi, kai norint išeiti iš laiptinės atidaromos pirmos durys, tad kai jas išgirdom kad jis jau išeina, puolėm prie  vieno iš kambario lango. Pro jį matosi kas išeina iš laiptinės, tačiau iš jos niekas taip ir neišejo, o atgal į namą niekas negrįžo. Toks vyras name negyveno. Grįžo mamos, papasakojom kas buvo, tai jos iškart numetė viską, kad mums pasigirdo ir mes susimaišėm. Vėliau vakare girdėjom, kai jos šnabždėjosi apie mūsų pasakojimą ir buvo pačios kiek įbaugintos. Tą frazę “berniukas iš laidotuvių” ilgą laiką aptarinėjom su baime.

  • Patinka 3

Pasidalinti pranešimu


Pranešimo adresas
Pasidalinti kituose tinklapiuose

image.jpeg.58d31ac874cf71b6151b7dd6376e4ac8.jpeg

 

Siaubo istorija..

 

 

     Kartą 2021 metų lapkričio 31 dieną per Helovyną, trys jaunuoliai tarp kurių buvo vaikinas ir dvi merginos sugalvojo papramogauti,  norėdami visą naktį praleisti miške. Atėjus vakarui, jaunuoliai susirinko pas vieną merginą į namus, o savo tėvams buvo pamelavę kad naktį praleis pas draugę, pas kurią yra tėvai, nors jos tėvai buvo išvykę ir jos tėvų namuose nebuvo. Jaunuoliai pasiėmę kuprines, įsidėję ten gėrimų ir, užkandžių nuėjo į netoliese esantį mišką kuris buvo labai didelis ir platus. Nuėję nemažai kelio ir gerokai nutolę nuo savų namų jaunuoliai įsikūrė užsidegdami laužą, bei suburdami ratuką kuriame pradėjo bendrauti ir klausyti muzikos. Degant laužui, vyravo ir nejauki tyla ,tad vaikinas nusprendė jog metas Helovyno proga visiems papasakoti po siaubo istoriją. Pirma pradėjo pasakoti viena iš merginų apie istorija kaip pradėjo vaidentis apleistame ligoninės pastate ir panašiai. Po kiek laiko liko tik viena mergina kuriai liko paskutinis pasakojimas ir visi buvo nusiteikę jog tai bus geriausia istorija iš visų, vaikinas pridūrė "TIKIUOSI ŠIAI ISTORIJAI LEMTA IŠSIPILDYTI".  Antroji mergina buvo drovi ir iškarto nežinojo ką pasakoti, bet ji buvo visada prisiminusi istoriją iš savosios vaikystės, kai persikraustė į naujus namus kuriame prieš tai gyveno kita šeima. Namas buvo jaukus, gražus, atokiau nuo miesto. Šeima buvo patenkinta jog persikraustė į namą ir manė jog tai bus jų šeimos nauja pradžia. Bet po pirmos nakties tai tapo košmariška ir po šitiek metų tik siaubo sapną priminančią istoriją. Mergina pirmą naktį miegojo viena savo kambarį, kadangi tai buvo naujas namas mergina negalėjo iškarto užmigti. Apimta nemigos ji nusprendė nueiti pas tėvus į lovą jog būtų šiek tiek drąsiau ir galėtų užmigti (nes buvo visai dar maža). Išeidama iš kambario ji pradėjo eiti tiesiai koridoriumi o priėjusi prie tėvų kambario durų bandė jas atidaryti. Stebėtinai durys buvo užrakintos ir jų mergaitė negalėjo atidaryti. Nesuprasdama kodėl jos neatsidaro ji pradėjo jausti šaltį ir šiokią tokią baimę tad pradėjo garsiau šaukti tėvus. Bet kaip keista niekas neatsiliepė. Ji pradėdama panikuoti pradėjo jau rėkti, bet deja niekas neatsišaukė. Nutilusi ir apimta baimės pradėjo po truputį žingsniuoti į pirmą namo aukštą klausydama kiekvieno garselio. Ji vis galvojo jog tėvai galbūt išėjo ir panašiai. Bet namuose buvo labai tylu. Eidama laiptais žemyn, mergaitė ėjo pro ant sienos pakabintą laikrodį, nuo kurio sklido klasikinis laikrodžio garsas (tik tak). Tik pažiūrėjusį į laikrodį, laikrodis sustojo taipogi ir tik tak garsas. Mergaitė jau žinojo valandas ir pastebėjo jog laikrodis sustojo lygiai 3 valandą nakties. Vėl apimta baimės ši nuėjo į virtuvę kuri buvo sujungta su svetaine. Įsipylus vandens stiklinę ši pradėjo gerti, bet staiga iš rankų iškrito stiklinė kai svetainėje iš niekur nieko įsijungė televizorius o vaizdas buvo neryškus. Kadangi tuo metu nebuvo pulto reikėjo išjungti iš pačio televizoriaus. Eidama arčiau televizoriaus ekrano ji vis pradėjo kažką į jį  įžvelgti, bet įtikinėdama savo pasąmonę jog tai tik vaizduotė ji vis ėjo arčiau ir arčiau ekrano kol sustodama įžvelgė jog už jos ant supamo krėslo sėdi žmogaus siluetas. Ištiktą šoko ji atsisuko bet krėsle nieko nebuvo. Pamačius jog ten nieko nėra ji pamatė kaip tas krėslas labai lėtai sviruoja pirmyn atgal. Tai galutinai išgąsdino mergaite ir ši klykdama pradėjo bėgti iš namų. Atidaryti durų jei nepavyko bet ji vis bandė ir bandė ištikta šoko ir rėkdama iš visos gerklės ypač kai išgirdo žingsnius ateinančius pas ją. Bet staiga 

jai už rankos paėmė jos motina klausdama kas atsitiko. Mergaitė buvo šoko būsenoje ir nesuprato kas įvyko. Ši teigė jog bandė nueiti pas juos į kambarį bet negalėjo atidaryti durų. nes jos buvo užrakintos. Tačiau motina teigė jog niekas durų nebuvo užrakinęs ir jas ji galėjo laisvai atidaryti. Atėjus ir tėčiui mergaitė pradėjo tėvams pasakoti kaip įsijungė televizorius ir ji jame matė lyg veidrodyje atspindintį vaizdą, ir kad už jos krėsle kažkas buvo. Tačiau tėtis atkirto jog TELEVIZORIUS APSKRITAI NEVEIKIA, ir jo įjungti tiesiog neįmanoma. Mergaite nesuprasdama kas įvyko nuėjo miegoti su tėvais o patys tėveliai galvojo kad jai tiesiog tik pasivaideno nes tai nauji namai, nauja aplinka ir manė kad su laiku viskas bus tvarkoje. Tačiau po metų laiko šeima išsikraustė iš to namo. (GRĮŽTAME Į JAUNUOLIŲ BŪRELĮ MIŠKE). 

 

- Na istorija galbūt ir nebloga tik gaila kad viską išsigalvojai - juokdamasis pridūrė Vaikinas!

- Ne neišsigalvojau! Tai buvo tikra nors dabar atrodo kad bučiau ta įvykį sapnavusi - atsakė pasakotoja.

- Galbūt tai tik paralyžinis sapnas, tai yra normalus dalykas, tik sapnuodamas tokiu būdu sapnuodamas gali pamatyti nematytus dalykus ir jausti baimę, - pagalvojo kita mergina.

- Turbūt tu teisi, manau reikia pamiršti šį įvykį. - atsidususi pasakė pasakotoja.

 

Po šios istorijos mergina nesijautė jaukiai ir neturėdama nuotaikos pasakė jog metas grįžti namo. 

 

- Ką tu čia nusišneki! - piktai pasakė vaikinas. - turime likti per naktį kaip ir žadėjome, nejaugi išsigandai savo pačios istorijos?,- juokdamasis teigė vaikinas.

- Nebūk šiknius! na gi einam, - pridūrė kita mergina.

 

Jaunuoliai po truputį žingsniavo namų link, kelionė vis ilgėjo, ilgėjo o grįžtantis kelias pasirodė kažkoks kitoks.

 

- Nesuprantu, kelias atrodo kitas ir mes jau einame atgal daug laiko mes jau turėtume būti prie miško išėjimo KAŽKOKIA NESAMONĖ!, - sunerimęs pasakė vaikinas.

- Galbūt mes pasiklydome?, - pasiteiravo  pirmoji mergina.

- Reikia išsikviesti pagalbą! , - teigė antroji mergina.

 

Jaunuoliai pasiėmę telefonus pastebėjo jog nėra ryšio ir tai buvo labai keista nes prieš tai ryšys buvo tobulas. Antroji mergina pasiėmusi telefoną ir pažiūrėjusi į ekraną pamatė jog laikas dabar yra lygiai 3 valandos nakties!. Miške buvo labai tamsu o telefonas buvo naudingas tik pasišviesti kelią. Eidami jaunuoliai pastebėjo jog miške yra labai tylu:

 

- Kodėl čia taip tylu, juk čia sušiktas miškas turi kregždėti medžiai, gyvūnai tai labai keista! - susijaudinęs pasakė vaikinas.

 

Dar paėję jaunuoliai staiga pamatė ant medžio išraižiotą skaičių 3. Kas sukėlę nejaukų momentą. Dar paėję šiek tiek toliau pamatė seną medinį namą. Eidami vis arčiau jaunuoliai pamatė kad ant medžių prie namų yra iškabinti kažkokie ritualiniai mediniai dalykai.

 

- Neikim į tą trobą, tai viskas sušiktai keista, - išsigandusi teigė pirmoji mergina.

- O jei ten bus žmonių, kurie galės mums padėti iš čia ištrūkti? - atsakė vaikinas.

 

Sutarę jaunuoliai nuėjo link trobos durų. Priėję patukseno į jas, ir jos biškeli atsidarė. Užėję į vidų jaunuoliai sušuko ar čia kažkas yra, bet niekas neatsiliepė. Draugai sutarė pernakvoti mediniame name ir kitą dieną kai bus šviesu ieškoti išėjimo ir tikėtis sutikti kažkokią pagalbą. Nu ilgo vaikščiojimo draugai buvo pavargę, tad nors apimti baimės ir nejaukumo visgi visi užmigo išskyrus antroji mergina. Ši vis galvodama ir negalėdama užmigti žvilgtelėjo į telefoną, kuriame vis rodė 3 valandą nakties, merginą ištiko didelė baimė nes šito dalyko ji nepastebėjo. Norėdama ta pasakyti draugams ji į juos atsisuko, bet pamatė kad jų nėra. Ji pradėjo šaukti, kviesti juos vardais bet niekas neatsiliepė. Ją pradėjo krėsti šaltis ir ji buvo apimta didelės baimės, kadangi visą tai jai priminė vaikystės įvykį. Ji pradėjo lipti į namo antrą aukštą ir pamatė ant sienos laikrodį, lygiai tokį patį kaip ir vaikystėje kuris rodė 3 valandą nakties.. Jai šis namas pasirodė kažkur matytas ir panašus. Krėsdama baimės ji negalėjo įtikinti savęs bet po mažu turėjo susitaikyti ir suvokti jog tai tas pats namas kuriame ji buvo maža, tik jis buvo senesnis ir kur kas šiurpesnis. Ji nubėgo į kambarį ir pamatė jos praeityje kambaryje buvusią lovą, žaislus. O ant sienos buvo jos nuotrauka. Negalėdama tuo patikėti ji vis arčiau ėjo link tos nuotraukos ir negalėjo atitraukti akių, vis dar nesuvokdama kad tai realybė. Staiga žvilgsnį atitraukė staigiai užsitrenkusios durys ir ji atsisukdama pamatė kampe užsisukusią mažą mergaitę, vilkusią baltą suknelę ir laikusią žaislą. Merginai pradėjo daužytis širdis ir ši drebančiu balsu paklausė:

 

- Kas tu tokia, ir ko tu nori iš manęs?

 

Tylus mergaitės balsas atsakė: Aš noriu pažaisti žaidimą.

 

- Kas tai per žaidimas?, - Drebanti ir baimės ištikta paklausė mergina;

 

- Pažaiskime slėpynių, jeigu surasi mane aš parodysiu kur yra tavo draugai, - teigė mergaitė ir pabėgo iš kambario o durys užsitrenkė.

 

Mergina išsigandusi pradėjo jos ieškoti, kol galiausiai teko leistis į rūsį. Atėjusi į rūsį ji pamatė mergaitę ir prie jos stovinčius savo draugus, kurie tylėjo ir tiesiog žiūrėjo į merginą. Mergaitė pirštu parodė dėžutę ir ant jos uždėta mažą raktelį. Paėmusi raktelį ir atidariusi dėžutė ten pamatė kažkokias nuotraukas. Pažiūrėjusi atidžiau ji negalėjo patikėti. Tai buvo jos vaikystės nuotraukos, bet jos atrodė senos o apvertusi nuotrauką pamatė užrašą 1921. Ištikta šoko ji pradėjo žiūrinėti kitas nuotraukas kol ištraukė priešpaskutinę. Ji priešpaskutinėje nuotraukoje pamatė šį sudegusį namą. O ištraukus paskutinę nutrauką jai vos nesustojo širdis. Ji pamatė tris antkapius su jos ir draugų vardais. Ji suvokė jog prieš šimtą metų buvo lygiai tokie patys vaikai kaip ji ir jos draugai ir jie šiame name sudegė. Ji suprato jog vaikystėje buvo atsikrausčiusi į šitą namą kuris atrodė naujoviškesnis o tuomet  matė nieko kito kaip save vaikystėje supuojančią krėsle. Ištikta šoko ji atsisuko į mergaitę o ši demonišku balsu pradėjo kažką sakyti kuomet užsidegė namas. Kadangi jie buvo rūsį pabėgti niekur negalėjo, mergina pradėjo rėkti ir klykti o jos draugai ir mergaitės šmėkla tiesiog stovėjo ir žiūrėjo į ją ir vis ėjo arčiau jos. Ugnis plieskėsi ir mergina suprato jog ji sudegs gyva, kuomet dvasia ir jos draugai ėjo mažais žingsniais link jos. Mergina galiausiai sukniubo kampe ir užsimerkusi rėkė iš visos gerklės. Kol galiausiai iš niekur nieko ji atsirado prie miško įėjimo pradžios su savo draugais. Ji buvo kelionės pradžios vietoje ir žiūrėjo į taką kuris veda ten kur viskas prasidėjo. Ji pažvelgė į draugus ir negalėjo pasakyti nei vieno žodžio. Ji buvo šoke ir negalėjo suvokti kas tai įvyko. 

 

- Na gi greičiau eikime!. - sušuko vaikinas stovinčiai antrai merginai

 

- Galbūt atidėkime žygį kitam kartui, aš jaučiuosi kažkaip prastai. - drebančiu ir tyliu balsu pasakė antroji mergina ir daugiau nepratariusi nei vieno žodžio apsisuko ir pradėjo eiti namų link. O draugai nesupratę iš dalies kas čia įvyko ir kodėl jai taip staiga pasidarė bloga nuėjo iš paskos link....

 

 

 

Taigi, gero skaitymo stengiausi kuo geriau sukurti istoriją bet nežinau kaip čia gavosi, tad gero skaitymo o skaidydami pasikliaukite vaizduote kaip viskas galėjo atrodyti galbūt taip bus įdomiau!  :D

 

Pagarbiai, rašytojas Kazach_Borat :) gero Helovyno !!!!! image.jpeg.d66c9dbb6cb1a3c08563c45c51a2bcfd.jpeg

 

 

 

 

 

 

 

  • Patinka 7
  • Dėkingas (-a) 1

Pasidalinti pranešimu


Pranešimo adresas
Pasidalinti kituose tinklapiuose

pasakoju is artimos aplinkos;

Viskas vyko mzdg pries 11 metu, gyveno vienuose namuose su mociute. sutare gerai, viskas ok. jai buvo jau netoli 90 kai mire, jam kaip vaikui buvo sokas didelis, prie karsto visas 3 dienas praraudojo. Zinot kaip seniau budavo, fotosesija seimynine prie karsto.. Veliau, kai tas nuotraukas atveze ir jam leido jas ziuret, nu nes jis pats ten buvo, po to ir prasidejo. Po mirties jos, jo tevai namie padare remonta ir persikrauste i ta kambari, kur ji gyveno ir jo lova stovejo ten, kur kadaise jos, o jis miegodavo su staline lempa ijungta, pradarytom durim, kazkaip prabudo ir tuo tarpu mato kaip mociute ieina, sakytum tiesiai is karsto, sudetom ant krutines rankom, ta pacia apranga, su kuria palaidojo, uzsimerkus. Aisku, mama nieko nemato atejus pas ji, jam isterijos, niekas netiki vaiku. Bet pasakojo, taip atrode realiai, kad nueina i viena kambario gala, apsisuka, prieina prie lovos, atsisuka i ji, bet neatsimerkia, o jis rekia, nes nu bijo. sitas reikalas teses apie 2-3 savaites, Dar pasakojo, jog per tas 3 savaites, padejo pries miega telefona, savo po pagalve ir nuejo miegot. Atsikeles ryte ilindo i telefona, pamate jo miegancio nuotrauka. Zodziu, mama jau apskambino puse gimines, nezino ka daryt, tai ji tiesiog jam pasake, leisk jai vaiksciot ir paklausk ko ji ateina arba pasakyk, kad tau baisu ir kad iseitu. Eiline naktis, eilini kart ji vaiksto ir jis vel isterikuodamas pradejo rekt, kad ji iseitu, kad jis jos bijo. po to karto ji isejo ir daugiau nebemate. Kaip jau minejau, praejo nemazai laiko nuo to ivykio, bet vis dar nesupranta kas ten buvo, gal tiesiog sokas kaip vaikui ir mate nebutus dalykus, bet ta vaizda jos vaikstancios pamena iki dabar ryskiai. Dar pridedu, jog ji mire ligoninej, ne namuose, tas dar keisciau. ir pries ja isvezant spejo atsisveikint.

 

 

  • Patinka 3
  • Cha Cha 4

Pasidalinti pranešimu


Pranešimo adresas
Pasidalinti kituose tinklapiuose

EgEVe.png

 

 

Ačiū už Jūsų istorijas, už kūrybiškumą, viliuosi, jog tiek autoriams rašyti, tiek skaitytojams skaityti patiko ir sukėlė įvairias mintis.

Prizai už istorijas nurodyti temos viršuje, laimėtojai nurodomi eiliškumo tvarka:

  1. Kazach_Borat;
  2. Connor_Lawrence;
  3. Aka_Gamka;
  4. Lucy_Suarez.

Pasidalinti pranešimu


Pranešimo adresas
Pasidalinti kituose tinklapiuose

Svečias
Ši forumo tema yra užrakinta, todėl tolimesnis komentavimas yra negalimas.


Copyright © 2012-2023 RLS.LT Powered by Invision Community

Dizaino piešimas - rsrytis
Dizaino programavimas - mantas.dev
×
×
  • Sukurti naują...

Svarbi informacija

Naudodamiesi svetaine jūs sutinkate su registracijos taisyklėmis bei slapukais.